Istorija

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos savo istoriją skaičiuoja jau 100 metų. Nepriklausomybės kovų pradžioje, 1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos. 1919 m. kovo 12 d. šios kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ši data laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. 1920 m. Aviacijos dalis buvo pervadinta į Aviacijos korpusą, 1920–1921 m. – į Oro laivyną, 1921–1932 m. – į Aviaciją, 1933–1940 m. – į Karo aviaciją.

1919 m. kovo 12 d. prie Aviacijos dalies buvo įkurta Karo aviacijos mokykla, kurios pirmąją laidą baigė 34 lakūnai ir oro žvalgai. Jie tapo pirmaisiais Lietuvoje paruoštais aviacijos specialistais. Pirmasis karo lakūno vardą gavo ltn. Jurgis Dobkevičius. 1919 m. kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvas su lietuviškais atpažinimo ženklais. Nuo 1921 m. balandžio 12 d., kaip skiriamasis Lietuvos karo aviacijos ženklas, pradėtas naudoti Vyčio kryžius, kuris ir šiandien matomas ant Karinių oro pajėgų orlaivių sparnų. Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune (1919 m.), Zokniuose (1931 m.), Pajuostyje (1938 m.). Vasaros metu buvo naudoti aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose. Kaune veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami ir statomi užsieninių konstrukcijų kariniai lėktuvai, vyr. ltn. Jurgio Dobkevičiaus DOBI serijiniai lėktuvai, o nuo 1930 m. serijomis buvo gaminami brg. gen. Antano Gustaičio sukonstruoti žvalgybiniai ir mokomieji lėktuvai ANBO.

Lietuvos karo aviacija turėjo išskirtinai pasižymėjusių asmenybių, tai inžinieriai brg. gen. Antanas Gustaitis ir vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius, kurie serijomis kūrė ir gamino savo lėktuvus, kpt. Pranas Hiksas, pirmasis lietuvis, karo lakūnas, kuris savarankiškai skraidė Lietuvos karo aviacijos lėktuvais (įdomu tai, J. E. Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus tėvas karininkas Ignas Adamkavičius tapo pirmuoju karo lakūnu, priimtu į Lietuvos karo aviaciją), ltn. Juozas Kumpis, pirmasis ir vienintelis karo lakūnas, žuvęs Nepriklausomybės kovose, kpt. Vladas Morkus, pirmasis atlikęs šuolį parašiutu, kpt. Romualdas Marcinkus, kuris 1940 m. įstojo į Prancūzijos kariuomenės oro pajėgas, vėliau į Didžiosios Britanijos Karališkąsias oro pajėgas ir naikintuvu „Hurricane“ fronte vykdė kovinius skrydžius, dalyvavo oro mūšiuose su nacių karo aviacija. Gen. ltn. Juozas Kraucevičius, eidamas Karo aviacijos (tuomet ji dar vadinosi Aviacijos dalimi ir Oro laivynu) vado pareigas, pats skraidė į Nepriklausomybės kovų frontą. O plk. ltn. Leonardas Peseckas 1928 m. išgarsėjo visame pasaulyje, kai su žvalgu mjr. Kaziu Šimkumi, skrisdami dviviečiu lėktuvu „Sopwith Struter“, kabinoje patyrė gaisrą ir dėl atviros ugnies buvo priversti išlipti ant lėktuvo sparnų. Ant jų balansuodami lakūnai sugebėjo suvaldyti lėktuvą ir jį nutupdyti. Lakūnų drąsa susižavėjo net tuometis JAV prezidentas Johnas Calvinas Coolidge‘as. Ne mažiau pasižymėjo ir garsieji lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, kurie, istoriniu lėktuvu „Lituanica“ pasiryžę įveikti Atlantą ir be nutūpimo nuskristi iki Kauno, išgarsino Lietuvos vardą pasaulyje, įeidami į transatlantinių skrydžių ir pašto gabenimo lėktuvais istoriją. Šis istorinis skrydis tapo antruoju skrydžiu pasaulyje pagal nuskristą be nutūpimo nuotolį. Karo aviacijos lakūnai taip pat įsiliejo ir į partizaninę veiklą: kpt. Albinas Tindžiulis-Dėdė vadovavo Rokiškio rajone Salamiesčio apylinkėse veikusiam partizanų būriui. Tai tik keletas ryškesnių asmenybių ir jų nuveiktų darbų Karo aviacijos istorinėje raidoje.

1940 m. birželio 15 d., į Lietuvą įžengus okupacinei valdžiai, Lietuvos karo aviacija buvo išformuota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. sausio 2 d. įkurta Aviacijos tarnyba, kuri 1993 m. kovo 1 d. reorganizuota į Karines oro pajėgas. Karinės oro pajėgos – reguliariųjų Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis, tęsianti 1919–1940 metais Lietuvos kariuomenėje buvusios Karo aviacijos ir 1935–1940 metais buvusios Priešlėktuvinės apsaugos tradicijas. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo projektuose bei renginiuose, visuomenės gyvenime. Kaune įsikūrusi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Vadovybė ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba kartu su Oro erdvės ir kontrolės centru. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas ir Aviacijos bazė dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas – Radviliškyje. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas išskyrė asmenis, tarnaujančius Karinėse oro pajėgose: „išskirtinis Karinių oro pajėgų karių bruožas – profesionalumas, kuris būtinas ir rodomas kasdieninėje veikloje: stebint ir saugant Lietuvos Respublikos oro erdvę, valdant oro policijos užduotis vykdančius sąjungininkų naikintuvus, atliekant kovinius šaudymus raketomis ,,žemė-oras“, remontuojant orlaivius bei kitą Lietuvos kariuomenei priklausančią techniką ir ginkluotę, ruošiant orlaivius skrydžiams ir vykdant tarptautinius skrydžius bei skrydžius operacinėje aplinkoje, o taip pat ir Lietuvos padangėje. Išvardintus darbus vykdančių ir jų veiklą aprūpinančių žmonių kasdienybėje klaidoms vietos nėra – brangiai kainuotų“.